- padurmas
- padùrmas sm. (1); B smarkus puolimas (ppr. instr.): Miestą su padùrmu apnikti, ant miesto padurmai (su padùrmu) bėgti KI209. Su padùrmu virsti, šokti K. Vienu padurmu N. Jie su visu padurmu šaukė prš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
